Tu gyvenai, gyvensi, gyveni...
Galbūt gyvenimas –
Platus, be kranto ir banguotas
Privers stipriau suspausti rankose vilčių ąsotį,
Nors pats neskęsi jūros vandeny.
 
O gal tos jūros nė nebus.
Ramu
Užutėky, kuriam įbridęs lig juosmens ar kaklo...
Tačiau tą sykį priešais veidrodį išliksi aklas
Savu neliečiamu pakilimu.
 
Klysti.
Menkiausias vėjas sūkurys
Užlies akis –
Esi per porą sprindžių nuo paviršiaus.
Net saulės raibuliavimas atrodys tarsi linčas,
Nelyg ugnis, kuri tuoj pat praris.
 
Tikrai negrūdins tai, veikiau nubaus.
Suradęs seklumą išbrisi.
Pats save įgnybęs
Pajusi, kad ne tu...
Nors ir išsaugojai gyvybę –
Esi iliuzija ano žmogaus.
......................................................................................
 
Tu gyvenai, gyvensi, gyveni
Ramiam ar neramiam,
Bet savo vandeny...
 
2017 m. spalio 17 d.