Gyvenimo akmuo

Nurimo mintys, laikrodžiai sustojo,
Tik atminimo liepsnos plazda prie akmens.
Prie šalto, pilko ir negyvo. Tik vėjas
Medžių šakose lyg smuiko stygom verks.
Dvi pagrindinės datos, skaičiai ant akmens pabirę.
Štai ir visa istorija nuo prasiveržusio pavasario
Iki lapus išbarsčiusio rudens.
Eini link gruodo žemę kaustančio, o gal net iki vasaros,
To nenuspėjamo gyvenimo baigties akmens.
Nurimo mintys, laikrodžiai sustojo
Ir kelias išsisklaidė migloje. Lyg paukščiui
Išskrendančiam debesys tau moja
Ir tu išnyksti nebūties rate. Plevena žvakių ugnys,
Tarsi širdys plazda prie kapinynų susirinkusių vėlių,
Ir noris užsimiršti, nesuprasti, nežinoti,
Kodėl tau duotas laikas tik trumputė dovana.
Audronaša

2017-10-19 10:17:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-19 20:45:05

prasmingos eilės...egzistencinės, vertos pamąstymo...reikia labai brangi tą trapią mums duotą likimo dovaną...

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-10-19 14:59:35

o,kad kas žinotų atsakymą - kodėl...juk vieno nėra...kiekvienam savo...prasmingas pamąstymas.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-10-19 12:32:14

Prasmingos eilės.
Net širdį sugėlė, skaitant tai, kad žemėje mums laiko duota tik tiek, jog vos spėjame apsižvalgyti ir mus vėl pakviečia į kelią. 

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2017-10-19 10:47:54

...taip gražiai ir skausmingai...gilu ir poetiška...viskas tik akimirka....