Rytoj, tiktai rytoj,girgždės sniege
Įmintos tavo pėdos.
Aš jas pažįstu jau seniai,
Taip lauktos ir mylėtos.
Ir tokios savos, kaip dar niekada,
Įspaustos žymės baltos,
tas sniegas žvilgantis kieme,
Stogų baltumas baltas, baltas.
Nedingo meilė, neišėjo,
Ji pasislėpusi baltam sniege,
Pėdoj baltoj, viduržiemio pūgoj,
Vasario vėjy. Ji rudenio lietaus laše,
Ji visada gyvena mumyse.
Nematomi saitai surišo mus
Ir dingo vėjy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-18 09:32:35
...labai patiko...toks tikras perlas...palietė giliai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-17 21:56:07
Nedingo meilė, neišėjo,
Ji pasislėpusi baltam sniege,
Pėdoj baltoj, viduržiemio pūgoj,
Vasario vėjy. Ji rudenio lietaus laše,
Ji visada gyvena mumyse.
Tikiuosi, kad taip ir yra. Iš visos širdies galima palinkėti lyriniam herojui laimės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-17 20:57:52
pajutau baltą nuotaiką...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-10-17 17:20:59
gerai pagauta nuotaika, toks nesaldžiai lyriškas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-17 14:04:28
Na, rytoj tai negirgždės pėdos baltam sniege, nebent praeitis tapatinama su šia diena...Patiko.