Rytoj, tiktai rytoj,girgždės sniege
Įmintos tavo pėdos.
Aš jas pažįstu jau seniai,
Taip lauktos ir mylėtos.
Ir tokios savos, kaip dar niekada,
Įspaustos žymės baltos,
tas sniegas žvilgantis kieme,
Stogų baltumas baltas, baltas.
Nedingo meilė, neišėjo,
Ji pasislėpusi baltam sniege,
Pėdoj baltoj, viduržiemio pūgoj,
Vasario vėjy. Ji rudenio lietaus laše,
Ji visada gyvena mumyse.
Nematomi saitai surišo mus
Ir dingo vėjy.