Rudens laiškai išgainioti pavėjuj,
Rausvai geltoni ir gelsvai žali.
Ir tolsta gervių klyksmas neįspėjęs,
Ir saulės šypsniai skęsta debesy...
O širdį iki skausmo merkia lietūs,
Šalti, neramūs ir pikti lašai...
Surask ir man rudens kraitelėj vietos,
Jei dar lig šiol manęs nesuradai...
Galbūt ieškojai einančios prieš vėją,
Ir nerašei man rudenio laiškų.
Surask, meldžiu – suprasi, kaip norėjau
Nuskrist dangaus keliu lig dausų.
Tik su tavim per krintančią lapiją,
Kol dega karštu ilgesiu klevai...
Išsaugok tvirtą atvirumo giją
Ir liki toks, koksai kasmet buvai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-17 21:01:08
labai gražios eilės...glaudžiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-17 18:46:31
Mielos eilės. Labai gražus, ilgesingas prašymas.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-10-17 17:16:56
patiko, toks rudeniškai skanus...priglausiu.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-17 14:22:24
Mielos eilės, nusinešiau...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-17 13:52:52
Jausmingi, mieli laiškai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-17 04:14:29
Seniai bebuvai. Ryškiai pažengusi į priekį. Man patiko :)