Rudens laiškai išgainioti pavėjuj,
Rausvai geltoni ir gelsvai žali.
Ir tolsta gervių klyksmas neįspėjęs,
Ir saulės šypsniai skęsta debesy...
 
O širdį iki skausmo merkia lietūs,
Šalti, neramūs ir pikti lašai...
Surask ir man rudens kraitelėj vietos,
Jei dar lig šiol manęs nesuradai...
 
Galbūt ieškojai einančios prieš vėją,
Ir nerašei man rudenio laiškų.
Surask, meldžiu – suprasi, kaip  norėjau
Nuskrist dangaus keliu lig dausų.
 
Tik su tavim per krintančią lapiją,
Kol dega karštu ilgesiu klevai...
Išsaugok tvirtą atvirumo giją
Ir liki toks, koksai kasmet buvai...