Paskendusi svalonėse, gyvenimą vis glostau,
Lekiu takais, kelionėse — meilę, tik meilę uostau,
Visur aš ją stebėjau — žolelėje ir melduos,
Dar palaikyt norėjau, tik kaip nepasimeldus?
O ji tokia šventa, tyra ir gailestinga,
Ištars žodžius laimingus — Aš — meilė, ko tau stinga?
Tik dangiško artumo, tik gyvos versmės šauksmo,
Malonės dar ir laimės, ir gilaus tikro jausmo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-16 22:20:32
Meilę reikia ne uostyti, o puoselėti.
Gal aš ką nors ne taip supratau - atsiprašau.