Vis deformuotais pirštais kapsintis po langu,
Lietus susivynioja ašaras į stiklą.
Greta linguoja jau praplikę medžių galvos,
Šlapius šešėlius rasoje palikę.
Iš kelio dulkių ima kilti kregždės
Ir uodegom nusėda į naktinį uostą.
Stebės dumblėtas šypsenas paslėpę valtys
Ir vokus plečiančios žibintų juostos.
Tavo kelias riedės kaip per bėgius
Rieda pamestas naktį vagonas.
Ir į žolę įaugusios pėdos
Prasiskleis kaip laukinės aguonos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-27 17:48:46
kitaip ne - tik taip...
gražus nusėdimas į uostą naktinį... - čia dideliai subjektyviai aš, bo jaučiu silpnybę uostams...
bet, jei objektyvingai - nežvelgiant, kad kiektais ritmas (ir dėl kirčio sutrinka...) - g e r a i.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-11-21 21:46:31
Gražus eilėraštis, gražūs vaizdai, bet man tas pabaigos žodis taip jau K.Kazlauskaitės užaštrintas, kad kelia tam tikrų asociacijų , ir gan :) ( Čia gal: vagie, kepurė dega:)?
:)
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-11-21 21:18:59
vėl traukiniai važiuoja :D
good.