Poezija tarsi malda
Atėjusi iš sielos labirintų.
Tokia gili, tokia tikra,
Tokia švelni lyg motinos ranka,
Švelni lyg šilkas.
Poezija tarsi malda,
Išplaukus iš žvaigždėto vandenyno.
Tokia gili, kartais skaudi rauda,
Tarsi ko lauktumei iš begalybės.
Tarsi į dangų žvelgtum,
Gal išgirs tave.
Auksuotas vakaro miražas
Ir nuoširdumas liejas
Iš apnuogintos širdies,
Ir žodžiai skleidžiasi ant balto lapo.
Ir lieki tuo, kuo ir esi,
Toks mažas, mažas lietaus lašas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-13 05:51:59
Poezija gali būti ir malda, ir poteriai. Čia - malda.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-12 23:16:28
Žodžiai skleidžiasi ant balto lapo - tapybiškas momentas. Lyg akvarelė...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-12 21:01:21
aš sutinku, kad liekame mažu lietaus lašu...gražios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-12 12:57:54
Labai puikiai ir teisingai pasakyti žodžiai eilėse, kad poezija - malda iš sielos gelmių...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-12 11:13:03
Eilės parašytos širdies kalba. Netiesa, kad liekama mažu lietaus lašu. Deja, liūtimi, paliečiančia daug širdžių.