Poezija tarsi malda
Atėjusi iš sielos labirintų.
Tokia gili, tokia tikra,
Tokia švelni lyg motinos ranka,
Švelni lyg šilkas.
Poezija tarsi malda,
Išplaukus iš žvaigždėto vandenyno.
Tokia gili, kartais skaudi rauda,
Tarsi ko lauktumei iš begalybės.
Tarsi į dangų žvelgtum,
Gal išgirs tave.
Auksuotas vakaro miražas
Ir nuoširdumas liejas
Iš apnuogintos širdies,
Ir žodžiai skleidžiasi ant balto lapo.
Ir lieki tuo, kuo ir esi,
Toks mažas, mažas lietaus lašas.