ir atsitinka – pripranti nebūti
nesiklausyti
kai už lango lyja
užgniaužt neramų
ilgesio likutį
be garso brist į begalinę tylą
ir gal neatsitinka
tiktai regis
namų langai praplyšta
sniego paukščiais
ar mes
be mūsų
ten kažkur gyvenam
per pusę vieno
sapno riekę laužiam?..
neatsitinka...
suvisam
nekeista
nesiklausau
kada už lango lyja
mes susitiksim dar
ir sau atleisim
kad mes
be mūsų
kad
nebeužgyja---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-12 23:20:05
Trapu ...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-12 12:19:54
Man taip pat pirmasis posmas toks tikroviškas, kad palietė ir tavąją būtį...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-11 20:26:01
ačiū už nepaprastai gražias eiles...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-10-11 17:39:19
pirmas posmas įtraukė magiškai...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2017-10-11 12:47:23
Įdomi samprata, o labiausiai patiko:,, ... mes susitiksim dar ir sau atleisim".
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-11 12:35:21
Filosofija eilėse, įdomu.