ir atsitinka – pripranti nebūti
nesiklausyti
kai už lango lyja
užgniaužt neramų
ilgesio likutį
be garso brist į begalinę tylą

ir gal neatsitinka
tiktai regis
namų langai praplyšta
sniego paukščiais

ar mes
be mūsų

ten kažkur gyvenam
per pusę vieno
sapno riekę laužiam?..

neatsitinka...
     suvisam
           nekeista

nesiklausau
kada už lango lyja
mes susitiksim dar
ir sau atleisim

kad mes
be mūsų

kad
nebeužgyja---