tinkluos

Santrauka:
(pabudau pažadinta pirmos eilutės. persekiojo tol, kol negimė visas :) eilėdarai nusižengta, bet užrašyta tiksliai, kaip ta sparnuotoji būtybė padiktavo ;)
paimk nelaisvėn   
glėbio kaspinais
švelnumo grandine 
suriški kojas
užanspauduoki
lūpas šilko bučiniais
tegul tas mirksnis
amžinai kartojas

tinkluos blakstienų 
suspurdės akių žaibai
tu tarsi dievas
vėl padovanojęs
gyvybę sielai 
paėmei mainais
tik buką skausmą
su šaknim išrovęs

laikyk mane glėby
pakol stūksos kalnai
sava jėga 
nuo nerimo užklojęs
tik nepaleisk.
įaugsiu į tave
atgijusia šerdim

kaip medis
po šalnos vėl subujojęs
Rasojimas

2017-10-11 08:29:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-10-12 12:10:22

Gražus sapno atkartojimas, todėl svarbiau jausmų atgaiva, nei žodžių sudėliojimas...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-10-11 21:49:39

Laimingi tie, kurie rūpinasi ir myli sielas, o ne tik kūnus, formas ir kitas matomas vietas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-11 20:24:35

būtinai reikėjo užrašyt, labai gražios eilės...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-10-11 12:37:21

Nuostabiai mielas.