Fentezy. ( Vakar žiūrėjau filmą fentezy stiliuje ir gimė tokie žodžiai. Lai labai nepyksta tradicinės eilėkūros atstovai. Kartais juk galima ir paklajot klystkeliais )
Ugninis raitelis
Iš nežinios atjojęs.
Atnešęs žinią pragaro
Kraujuojančiom akim.
Skeletą savo
Pamiškėj paklojęs,
Paleido strėlę
Užburton širdin.
Safyro žiedas
Fosforu liepsnojo,
Įskėlęs prarają
Tarp grindų akmenų.
O raitelis vis jojo,
Ugnimi kvatojo,
Neleisdamas numirt sau
Užmaršties miglom.
Tarp sutemų,
Už seno ąžuolyno,
Žynys rusenančio
Ugniakuro lemty
Sutiko raitelį –
Viens kitą jie pažino.
Liepsnoj ugniakuro
Jie sudegė abu.
Į eiles kelti, o kur kitur? Tai rimuota pasaka, gal padavimas... Matau tokių nelogiškumų, kurie net nėra labai poetiški (poetiškus nelogiškumus mėgstu), kaip kad :
O raitelis vis jojo,
Ugnimi kvatojo,
Neleisdamas numirt sau
Užmaršties miglom.
kaip galima sau neleist numirt užmaršties miglom? Ar gali kam nors paaiškinti? Poezijoje gal ir gali, bet nekelia žavesio, vat kur visa bėda...
O komplimentą pasakysiu štai kokį: jauti ritmus, rimuoji neblogai, tavo ketureiliai muzikalūs, dainingi (gal dainoms labiau tiktų?). Vienžo – pirmyn, ir drąsiau su visokiais kampais ir metaforomis :)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2006-11-21 21:20:42
vyriskas vaizdingas eilius : )
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-11-21 20:58:00
Į eiles kelti, o kur kitur? Tai rimuota pasaka, gal padavimas... Matau tokių nelogiškumų, kurie net nėra labai poetiški (poetiškus nelogiškumus mėgstu), kaip kad :
O raitelis vis jojo,
Ugnimi kvatojo,
Neleisdamas numirt sau
Užmaršties miglom.
kaip galima sau neleist numirt užmaršties miglom? Ar gali kam nors paaiškinti? Poezijoje gal ir gali, bet nekelia žavesio, vat kur visa bėda...
O komplimentą pasakysiu štai kokį: jauti ritmus, rimuoji neblogai, tavo ketureiliai muzikalūs, dainingi (gal dainoms labiau tiktų?). Vienžo – pirmyn, ir drąsiau su visokiais kampais ir metaforomis :)