Ugninis raitelis
Iš nežinios atjojęs.
Atnešęs žinią pragaro
Kraujuojančiom akim.

Skeletą savo
Pamiškėj paklojęs,
Paleido strėlę
Užburton širdin.

Safyro žiedas
Fosforu liepsnojo,
Įskėlęs prarają
Tarp grindų akmenų.

O raitelis vis jojo,
Ugnimi kvatojo,
Neleisdamas numirt sau
Užmaršties miglom.

Tarp sutemų,
Už seno ąžuolyno,
Žynys rusenančio
Ugniakuro lemty

Sutiko raitelį –
Viens kitą jie pažino.
Liepsnoj ugniakuro
Jie sudegė abu.