lašas rūko iš tavo akių

pasisemiu dangaus
iš tavo lūpų
o regis – buvo...
regis – išgyventa
daugiau nei nebūty
būties lengvumo
mažiau nei troškulio nakty
nesupurento
blakstienų šilko
tirpdančio atstumą
nuo žvilgsnio iki žvilgsnio –
drugio šokis
...
tu nueini
lyg niekada nebuvęs...

dangus praplyšta
lietumi
ir
juokias...
Iglė

2017-10-09 13:27:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-10-12 23:20:54

Kokia pabaiga... Gražu

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-10-09 21:50:21

Puiku...žaismingas Jūsų drugio šokis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-09 20:51:54

labai patiko, puikios eilės

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-10-09 14:24:08

Dideliai gražu - dangus praplyšta lietumi ir juokias...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-10-09 14:07:23

nemoku apibūdinti, bet supratau ęsmę,mielos eilės.