pasisemiu dangaus
iš tavo lūpų
o regis – buvo...
regis – išgyventa
daugiau nei nebūty
būties lengvumo
mažiau nei troškulio nakty
nesupurento
blakstienų šilko
tirpdančio atstumą
nuo žvilgsnio iki žvilgsnio –
drugio šokis
...
tu nueini
lyg niekada nebuvęs...

dangus praplyšta
lietumi
ir
juokias...