Santrauka:
... na, tai toks apokaliptinis regėjimas...
Mes tirpome it žvakės vaškas,
mes nykome nuo amžių glūdumos,
mirtis po vieną tartum žiedus raškė,
po vieną be jokios kovos.
Kažkas mus skaitė tartum laiškus,
ir mūsų lūpomis prakalbo kas už mus,
tai Viešpats, tai šėtonas – taškas!
... vis gimdė amžinus žodžiu...
Bažnyčioj skelbė Dievo žodį,
šventikai laimino kapuos,
kai gimė prakartėlėj saulė gruodį,
kai mėnesį kas gviešės nukryžiuot.
Žvaigždėms – taurė juodžiausio nuodo,
mirtie, joms išrišimą tu įduok!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-08 16:48:30
puikus sonetas
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-08 14:51:51
Tikrai apokaliptinis. Ir vis sonetai, atsimenu kažkas žadėjo sonetų vainiką...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-08 14:34:14
Taiklus pavadinimas, o eilėmis taip pat daug pasakyta...