Mes tirpome it žvakės vaškas,
mes nykome nuo amžių glūdumos,
mirtis po vieną tartum žiedus raškė,
po vieną be jokios kovos.

Kažkas mus skaitė tartum laiškus,
ir mūsų lūpomis prakalbo kas už mus,
tai Viešpats, tai šėtonas – taškas!
... vis gimdė amžinus žodžiu...

Bažnyčioj skelbė Dievo žodį,
šventikai laimino kapuos,
kai gimė prakartėlėj saulė gruodį,
kai mėnesį kas gviešės nukryžiuot.

Žvaigždėms – taurė juodžiausio nuodo,
mirtie, joms išrišimą tu įduok!