Rudens žvakė

Santrauka:
Kaip pastėbėjo kaip lietus, manieji eilėraščiai neįmantrūs, bet galiu pridurti, kad jie net geometrinės progresijos greičiu paprastėja ir toliau, ir nieko negaliu padaryti, kaip tik paprasčiausiais žodžiais kaskart iš naujo prabilti arba pagaliau nutilti...
Noris rudenį žvakę uždegti,
baltą angelą šaukti nakčia.
Kaip graudu medžiui apdaro žalio netekti,
paukščio giesmei išskristi iš čia!

Ir tylos neberasti jau raktų,
užrakintos po šalta kančia,
it vilkolakiui sutemas lakti,
kai danguj surūstėja delčia.

Noris tyliai it žvakei užgesti,
noris rytą ištirpti rūke,
nes aky tavoje ne krislas, bet rąstas,
ir iš medžių ši žemė visa.

Kas tave tarpe medžių surastų?
Kas surastų it paukštį tave?
bitėžolė

2017-10-07 09:13:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2017-10-08 12:55:47

Ruduo klampoja per žmogaus širdį... Ir nieko čia nepadarysi — kaip radom, taip paliksim.

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-10-08 09:15:55

gyvos eilės,  netiuninguotos...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-10-08 07:28:26

Labai geros metaforos, daug kam pasimokyti reikia. Eilės ne tokios paprastos šitos, čia plati dirva fantazijai. Paprastumą labiau turėjau omeny eilėdarą. Nereikia nutilti, reikia dar daugiau rašyti.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-10-07 23:27:23

Aplinkui ir taip daug visko sudėtingo. Todėl vis labiau norisi paprasto, neįmantraus suprantamo žodžio.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-07 20:27:26

įstabaus grožio sonetas...ačiū

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2017-10-07 16:23:52

Paprastume ir yra grožis. Taip viskas rudenėjančiai gražu. Miela skaityti.

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-10-07 10:55:35

Medžių nuogumas...gęstanti žvakė...delčia - viskas jautriai tinka rudeniui.