Papasakok man apie lietų,
Įkyriai berianti lašus į skėtį,
Apie pažliugusį takelį
Ir vėją piktą bei pašėlusį.
Papasakok man apie rytą,
Išaušus debesys kaip plaukė
Ir visą ilgą pilką dieną
Kaip mažas paukštis saulės laukė.
Papasakok man apie gėlą,
Skausmu per sąnarius nubėgančią,
Ir viltį ilgesy pasenusią
Ir gėlę gausiai nužydėjusią...
Papasakoki,
ne – nereikia.
Ir apie meilę nekalbėkime.
Šį rudeninį tamsų vakarą
Apie vienatvę patylėkime...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-11 16:16:28
Gražus patylėjimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-08 07:31:10
Geros eilės, ką galiu daugiau pasakyti - patylėsiu... :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-07 23:26:02
Kartais tyla labai iškalbinga...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-10-07 23:15:24
Bet kaip gera rudenį,kai visi vasaros darbai nudirbti ir gali eilėraščius rašyti ir skaityti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-07 20:29:12
apie vienatvę visada geriau patylėti, kad jos neprišaukus...labai gražios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-07 19:09:59
Gražus jausmų ir tylos derinukas...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-10-07 16:25:09
Puikus lyrinis kūrinėlis.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-07 11:25:47
Žodžiai dailiai suverti į iškalbingą eilių vėrinį - įtaigūs, mieli...