Papasakok man apie lietų,
Įkyriai berianti lašus į skėtį,
Apie pažliugusį takelį
Ir vėją piktą bei pašėlusį.
Papasakok man apie rytą,
Išaušus debesys kaip plaukė
Ir visą ilgą pilką dieną
Kaip mažas paukštis saulės laukė.
Papasakok man apie gėlą,
Skausmu per sąnarius nubėgančią,
Ir viltį ilgesy pasenusią
Ir gėlę gausiai nužydėjusią...
Papasakoki,
                   ne – nereikia.
Ir apie meilę nekalbėkime.
Šį rudeninį tamsų vakarą
Apie vienatvę patylėkime...