Ruduo ir moteris

Mes parke dviese – aš ir tu,
Po kojom painiojasi vėjas
Ir blaškos lapai – kiek graudu,
Kad jų gyvenimas praėjo...
 
Apkabini mintis manas,
Vos vos paglostai savo delnu.
Jis kvepia ramuma, o aš
Net nuraustu nuo žvilgsnio švelniai...
 
Suspurda širdys tuo ritmu,
Kuriuo sparnai per dangų irias.
Ir, rodos, net nebebaisu,
Kad merks lietus, bus naktys gilios.
 
Kaštoną saujon man bruki –
Neleidi liūdesiu tikėti.
Geltonų medžių debesy
Paskęsta saulės siluetas.
---
Mes parke dviese – aš ir tu –
Ruduo ir moteris...
Ir vėjas...
 
2017 m. spalio 5 d.
Saulėlydis

2017-10-06 08:39:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-10-07 18:40:26

Puikios eilės, bet pabaigoje jau ne dviese, o trise...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-06 21:18:25

labai gražios, įtaigios eilės...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-10-06 17:47:08

Pasakiškas jausmas dviese gamtos prieglobstyje.  

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-10-06 14:57:18

O kaip gražu, kokių jausmų sukelia ruduo...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-10-06 11:08:07

Mielos,rudeniškos eilės.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-10-06 09:51:18

Mes parke dviese - aš ir tu -
Ruduo ir moteris... ir vėjas...
Kaip gaila, kad tokiu metu
Tu susitikti nenorėjai...