Mano angele, liaukis vaitojęs,
ne viena ši naktis be žvaigždžių,
rodos, pulkas vėjužių atjoja,
rodos, vėtrą už lango girdžiu.
Rodos, kalba, man kalba kas tyliai,
rodos, rauda kas graudžiai nakty,
rodos, amžių žilųjų vaidilą
liečiant kanklius auksinius girdi.
Rodos, švelniai suskambo man stygos,
palytėtos, užgautos nakčia,
man giesmės tik iš lūpų pristigo,
kuri plauktų dangum su delčia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-07 18:37:21
Paprasta, žavu ir daininga. Štai kas labiausiai ir pakeri skaitytojus.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-10-07 16:28:16
Skamba, kaip daina. Gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-07 00:52:53
Puikiai rašot. Neįmantriai, bet taip pagauliai, su cinkeliu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-06 21:21:43
jausmingos, svaigios eilės....gražu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-06 17:42:42
Kartais ir vėtra būna naudinga - nupučia debesis.
Nuostabi naktis, skambant kanklėms.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-10-06 14:58:54
Jautriai užgautos stygos...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-06 12:37:32
...didingai skamba tokia poetiška naktis...labai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-06 11:09:43
Kokia spalvinga naktis.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-06 09:56:00
Labai lengvas, nors ir su vėjužiais ir vėtra.