Mano angele, liaukis vaitojęs,
ne viena ši naktis be žvaigždžių,
rodos, pulkas vėjužių atjoja,
rodos, vėtrą už lango girdžiu.

Rodos, kalba, man kalba kas tyliai,
rodos, rauda kas graudžiai nakty,
rodos, amžių žilųjų vaidilą
liečiant kanklius auksinius girdi.

Rodos, švelniai suskambo man stygos,
palytėtos, užgautos nakčia,
man giesmės tik iš lūpų pristigo,
kuri plauktų dangum su delčia.