Kai trūkinės lyg virvė mintys basos,
Kai rudenio apklotas nebešildys
Ir tokios šaltos, tokios šaltos rasos,
Vidurnakty net mėnuo žemę gildys.
Neliks liepsnos ant nurašyto aukuro,
Pasaulis lyg po vėtros ištuštės,
Visas taures, visas taures sudaužkime,
Kad priartėtume prie neliestos žvaigždės.
O rankoje tos baltos chrizantemos,
Nors dar ne Vėlinės, jos pilnos paslapčių,
Vėl priartėjau prie rudenės temos
Ir tavo sielą rankomis liečiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-06 12:33:05
...puikūs poetiški žodžiai apie rudenį... giliai palietė...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-05 21:23:12
Puikios prasmingos eilės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-05 14:33:27
Labai gilu... Patiko.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-05 12:15:48
Koks čia, "na, gerai"? Ir vis pamokymai, tiesa , šiandien mokytojų diena ir jei
norisi pamokyti, vadinasi, mato potencialą. Tema rudeninė - rankomis už
sielos - capt, tam ir vasara.Viskas gerai, karr.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-05 06:54:06
Na, gerai. Nėra banalo, naujų žodžių matau, išsireiškimų.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-04 22:02:42
Jautru...sugulė į širdį...suvirpino siela...