Kai baigsis meilė – nežinau kur būsiu,
Tik akys žvelgs iš pilko veidrodžio.
O lūpos skilinės nuo šalto gūsio
Ir nerūpės, kur saulė leidžiasi.
Kažkas žvangės krūtinėj – tarsi šuo nutrūkęs,
Į kūkčiojimą atsakys tik gervių aidas.
Stovėsiu ten, kur kažkada žydėjo plukės –
Dabar čia šešios varnos meilę laidos...
2017 m. rugsėjo 25 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-05 12:03:13
Viskas gyvenime praeina, plukių žydėjimas taip pat :). Bet kai kas ,žiūrėk ir pasikartoja, tik jau kitaip.
Ačiū nei šis nei tas už mano giminės pagyrimą, ne kvailos mes, tikrai ne kvailos, sakyčiau,
šeimyniškos ir į meilės pakasynas - būriu. Jei jau rimtai - eilės labai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-04 21:35:19
Meilė yra toks nepavaldus niekam jausmas, kad nežinome, kada jis ateis, kiek laiko bus ir kada išeis.
Tokias negatyvias mintis reikia nustumti šalin.
Beje, varnos yra nepaprastai protingi paukščiai. Gal jau ir rašiau, kad prieš 15 metų sėdėjau kambaryje ir staiga nuo ąžuolo esančio priešais atskrido varna ir trenkėsi į lango stiklą. Ji kažką pamatė. Buvo lapkričio pabaiga (mano jau mirusios mamos gimtadienis).Tą dieną vos neužsimušiau, bet baigėsi laimingai.
Varnos Jūsų meilės tikrai nelaidos. Tačiau joms turite padėti savo meilę ir save išsaugoti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-04 20:17:57
stipriai tu čia ir labai giliai...ačiū
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-10-04 19:38:27
Dar ne Vėlinės...Sukrečia šermeninė dvasia... Rudens dargana veikia net šviesias lyrikes...