Kai baigsis meilė – nežinau kur būsiu,
Tik akys žvelgs iš pilko veidrodžio.
O lūpos skilinės nuo šalto gūsio
Ir nerūpės, kur saulė leidžiasi.
 
Kažkas žvangės krūtinėj – tarsi šuo nutrūkęs,
Į kūkčiojimą atsakys tik gervių aidas.
Stovėsiu ten, kur kažkada žydėjo plukės –
Dabar čia šešios varnos meilę laidos...
 
2017 m. rugsėjo 25 d.