Mokytojui
Mano mokytojau,
ne dėl garbės
ne dėl orumo
tuos kietus
riešutus kremti
ir manimi tiki,
ir nori,
kad Tavim tikėčiau...
Žodžius lyg gintarus
beri į šviežiai
nuglaistytą krantą...
į mano nežinojimą...
aš godžiai juos geriu,
su meile išdalytus,
su MEILE
ir renku į vėrinį,
kurį pavadinu
GYVENIMAS
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-05 07:04:16
Jo. Aš irgi gyvenu ir mokausi. Bet būtent mokausi :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-04 14:29:05
Prasminga ir pagarbiai. O Mokytojus sutinkam ne tik mokyklos suole. Ir nežinojimą pildom visą gyvenimą.