Mano mokytojau,
ne dėl garbės
ne dėl orumo
tuos kietus
riešutus kremti
ir manimi tiki,
ir nori,
kad Tavim tikėčiau...
Žodžius lyg gintarus
beri į šviežiai
nuglaistytą krantą...
į mano nežinojimą...
aš godžiai juos geriu,
su meile išdalytus,
su MEILE
ir renku į vėrinį,
kurį pavadinu
GYVENIMAS