Mintis blaško nakties balsais atklydęs vėjas.
Baltą rūką skrodžia gležno drugio sparnai.
Tirpstančios snaigės suvirpa lašais ant rankų.
Ir prabylu į Tave tyloje išnešiotais žodžiais.
Kalbu neužgesusią Meilės maldą Tau.
Vienišam tolimų gyvenimų pėdsekiui.
Vėtra
2006-11-21 09:26:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-24 12:08:48
Kalbu neužgesusią Meilės maldą-
labai ;
ir dar-tyloje išnešiotais žodžiais......
Anonimas
Sukurta: 2006-12-18 17:21:43
ir man dažnai taip būna, gražu, išgyventa
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2006-11-21 09:38:51
... neužgesusi Meilės malda vienišam tolimų gyvenimų pėdsekiui...
Tyli, rami Malda. Išnešiota, subrandinta. Turėtų pasiekti...