Vienas žodis – ir keliasi liepsnos,
vienas žodis – ir dega skliautai,
vienas žodis – nereikia jau nieko,
vienas žodis yra
amžinai.
Kad išeisiu negrįžti jau niekad –
tik žiūrėsiu į žemę kaltai,
kad jau nieko kito nelieka –
tik klajūnui snieguoti kalnai.
Nepasiekti man ledo viršūnių,
nepasiekti, ten šalta, gūdu,
ten troškimai ugniniai pražūna –
nuo minties tos į ledą virstu.
Man atleisk, mano meile, kad būni
kalnas tu, į kurį aš lipu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-03 08:00:36
Ekspromtai visada geriausi.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-02 22:52:34
Nuostabus sonetas.
Neskubekite išeiti. Jūs dar daug kam esate reikalinga(as).
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-02 20:27:26
puikus ekspromtas, įtikinot...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-02 16:03:46
Vienas žodis gali ir kalnus nuversti ir sužlugdyti, žiūrint koks jis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-02 15:42:52
...labai jaudinantys skaudūs, didingi žodžiai...o paskutinės dvi eilutės - nuostabios...tikri perlai...