Vienas žodis – ir keliasi liepsnos,
vienas žodis – ir dega skliautai,
vienas žodis – nereikia jau nieko,
vienas žodis yra amžinai.
  
Kad išeisiu negrįžti jau niekad –
tik žiūrėsiu į žemę kaltai,
kad jau nieko kito nelieka –
tik klajūnui snieguoti kalnai.

Nepasiekti man ledo viršūnių,
nepasiekti, ten šalta, gūdu,
ten troškimai ugniniai pražūna –
nuo minties tos į ledą virstu.

Man atleisk, mano meile, kad būni
kalnas tu, į kurį aš lipu.