Ryto kavą geriu,
Neseniai ją pradėjau mylėti.
Rodos, budina, kelia iš miego jausmus
Ir atmerkia akis, vis ryškiau
Ima rudenio medžiai švytėti.
Siluetai spalvų kupini,
Rodos, dangų rusvai net nudažė.
Lyg paveikslą kas būtų nutapęs, – žavu!
Ne kas kitas, ruduo tai padarė.
Akys raibsta spalvoto peizažo fone,
Medžių ugnys stipriau verčia širdį vis plakti.
Ir jauti, kaip iš lėto, iš rankų
Išslysta dar vienas ruduo,
Daros liūdna jo amžiams netekti.
Įsilieja į šiugždesį lapų ir mano, ir tavo
Dalelė būties, įsilieja, kad lapų ugnyje sudegtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-03 08:02:53
Mylėti kavą... Ryškiai, kad „Jakobs“, nes vyriškos giminės :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-02 20:32:03
koks puikus rytinis kavos gėrimas su preliudija į naują dieną, naujas eiles, naujus potyrius...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-02 15:46:37
...gražiai romantiškai nutapytas Jūsų ruduo...ir visos spalvos poetiškos gyvos......
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-02 15:09:13
Ruduo - pats puikiausias tapytojas, beveik kaip demiurgas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-02 13:47:56
Iš rankų kartu su rudeniu slysta ir metai...Puikios eilės.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-02 13:26:29
Žavu... ugninga...spalvota...AČIŪ
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-10-02 12:16:43
Kavos nuostabus gėrimas puikiai perteiktas jūsų eilėse. https://www.kavosdraugas.lt/blog/kavos-pasaulio-istorijos-etiopija/