Dar ne ruduo, tai kas – kaštonai skyla,
Išskrido gervės, kloniuose rūkai,
Dar ne ruduo, kvėpuokime į tylą,
Kai žodžio, žodžio vieno nesakai.
Tamsoj šnabždėsis laumės, burtai
Nestebins jau, tu ne bet kuo tiki,
Tai pasakai, gyvenimo sukurtai,
Tu ne herojus, tik piemuo lieki.
Žvaigždžių ganyt už sodo neišmokai,
Jos tokios ryškios, pilnos paslapčių,
Ir tik su mėnesiu jos taip viltingai šoka,
Pašokti su manim – tave kviečiu.
..............
Dar ne ruduo, tai kas – kaštonai skyla,
Į tamsią naktį ištiesi rankas,
Aš tavo skausmą, aimaną nebylią
Savy paslėpsiu, skauda – na tai kas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-02 20:27:12
Mielas kvietimas pašokti. Šokis išblaško sunkias mintis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-02 13:29:15
Pritariu, paslapties jame yra, bet ji nuspėjama...Gražios eilės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-10-02 09:59:55
Puikios, tiesiog užburiančios eilės...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-10-02 08:21:28
net širdį gnybtelėjo...pasiimsu, ačiū...
Vartotojas (-a): Aneliukė
Sukurta: 2017-10-02 00:03:33
gražios mintys, ir eiles taip pat...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-01 23:23:51
Su meile ir paguoda... Rodos, tokia auksinė saulėta rudens diena.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-10-01 20:41:56
Kiekvienam sava rolė, kartais ir piemenys patenka į istorijos garbingus puslapius
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-01 19:36:52
Paslaptingai...pasiaukojančiai...viltingai... ačiū