Jei pasaulis tavasis - tik žodžiai,
suverti tarsi žemuogės rausvos ant smilgos,
kas tada tau gyvenimas šitas atrodys -
rūkas, dūmas, tik laužas tesmilgęs?
Kas, jei viskas tik sapno klejonės
tyrais, vėjo švelnus prilietimas,
kas gyvybės svaiginantis dovis,
jei tavoji būtis - tik sudegęs laukimas?
Ir vis tiek tau sakau - dar ateiki,
spinduly, šypsena, lapų šoki,
man vilties kibirkštėlę suteiki -
rudenini žiogeli, dar groki!
Dar į delnus tebevarva laikas,
dar už viską savim tebemoku!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-02 13:17:23
Ruduo tarsi ataskaita nueitam gyvenimo keliui... Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-02 13:07:56
Giliai išjaustas pokalbis su rudeniu.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-10-02 08:27:52
tikra tiesa...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-10-01 21:10:03
Ačiū už prasmingas eilės, taip, už viską gyvenime reikia mokėti, bet manau, kad svarbiausia reikia nepamiršti padėkoti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-01 18:30:49
toks tikras pasikalbėjimas...gražu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-01 13:43:14
Labai gražus, ilgesingas pokalbis ir kvietimas.