Jei pasaulis tavasis - tik žodžiai,
suverti tarsi žemuogės rausvos ant smilgos,
kas tada tau gyvenimas šitas atrodys -
rūkas, dūmas, tik laužas tesmilgęs?

Kas, jei viskas tik sapno klejonės
tyrais, vėjo švelnus prilietimas,
kas gyvybės svaiginantis dovis,
jei tavoji būtis - tik sudegęs laukimas?

Ir vis tiek tau sakau - dar ateiki,
spinduly, šypsena, lapų šoki,
man vilties kibirkštėlę suteiki -
rudenini žiogeli, dar groki!

Dar į delnus tebevarva laikas,
dar už viską savim tebemoku!