Jau nebelenk tos obelies šakos,
Lai supas obuolys, juk jis – ne Rojaus...
O ir manęs jau nebeliko
tos...
Daigelį patiklumo jau išroviau.
Pro šalį lėks greitieji traukiniai,
Kurie seniai jau nesustoja šičia.
Neišsiduosiu, jog sapnuos lankei,
Tačiau išeidavai neišprašytas...
Čia ilgesys įkalintas budės,
Man vėjas lapą priklijuos prie lango:
Toks rudeninis laiškas – be vertės,
O popieriniai taip retai aplanko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-01 09:54:22
Šaunu, labai gražius laiškus rašote. Miela skaityti.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2017-09-30 23:33:22
Dainuoti norisi puiku
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-30 18:10:28
Puikios eilės. Nešuosi. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-30 11:56:32
labai gražios eilės...glaudžiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-30 08:58:06
Įtaigios rudeniu ir skausmingu ilgesiu alsuojančios eilės...