Ilgą švelnų laišką man rašai,
Jame atleist ir pagailėt Tavęs prašai.
Mano nuotrauką prieš save Tu laikai,
O kai liūdna, gelbėja laiškai, laiškai.

Lūžta mano siela į kelias dalis,
O Tu beldies laišku į manas duris.
Skiria mus trys upės ir miškai,
O ant mano stalo – vėl Tavo laiškai.

Priedainis:

Tavo laiškai, Tavo laiškai
Pravirkdo mane, kartais guodžia.
Tavo laiškai, Tavo laiškai
Širdį per pusę man skrodžia.

Tavo laiškai, Tavo laiškai
Ant lapo kaip vynas liejas.
Tavo laiškai, Tavo laiškai
Prie mano širdies dažnai šliejas.

Kiek prašiau – pamiršk, neteisk, atleisk,
Iš savo jaunos širdies mane išleisk.
Tik Tu viena niekad manęs neprašai,
Tavo visos mintys – tai laiškai.

Negaliu tylėti, ką jaučiu,
Supratau, kad vėl Tave skriaudžiu.
Išrašytos raidės, sudėti taškai,
Bet rytoj bus vėl nauji Tavo laiškai...

Priedainis