Aš nebe ta, kada kaštonai skyla
Ir dienos auksina žalius lapus,
Įsiklausyk į rudeninę tylą —
Gyvenimą dalinam mes perpus.
Čia mano pėdos vasaroj saulėtoj,
Akimirkos sustingusios nakty,
Čia tavo laikas rudenį palietus,
Ir ašara sustingus pilnaty...
Paskui dalinsimės mes žvarbią pūgą,
Sustingusius varveklius, svajones,
Gyvenimą lyg sunkų tėvo plūgą
Dalinsimės vėl suvaikėję mes.
Neliks miglos už rudeninio tako,
Kai žvalų rytmetį paliesi akimis,
Neliks pasaulio vienišo, išseko
Gyvenima, kur buvo su mumis.
.............
Aš nebe ta, kada kaštonai skyla,
Įsiklausyk į krikštolinę tylą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-10-02 19:13:53
Nuostabu.♥
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-09-30 12:26:28
Lyriškas - puiku, bet pasakymas: ,,Gyveniama, kur buvo su mumis.'' Gal: Gyvenimas, kurs buvo su mumis?
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-29 16:06:59
puikus kūrinys
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-29 15:16:49
Pritariu, puikios eilės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-29 14:11:59
Gaivus ir šviesus poezijos dvelksmas...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-09-29 12:44:51
Neskubėkim dalintis rudeniu ir laukt žiemos, bet... Šaunus eilėraštis.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-09-29 12:39:31
įsiklausiau - puikus darbas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-29 12:05:20
Tikrai verta įsiklausyti, tokie gražūs žodžiai.