Aš nebe ta, kada kaštonai skyla
Ir dienos auksina žalius lapus,
Įsiklausyk į rudeninę tylą —
Gyvenimą dalinam mes perpus. 
Čia mano pėdos vasaroj saulėtoj,
Akimirkos sustingusios nakty,
Čia tavo laikas rudenį palietus, 
Ir ašara sustingus pilnaty...
Paskui dalinsimės mes žvarbią  pūgą, 
Sustingusius varveklius, svajones, 
Gyvenimą lyg sunkų tėvo plūgą
Dalinsimės vėl suvaikėję mes.
Neliks miglos už rudeninio tako, 
Kai žvalų rytmetį paliesi akimis, 
Neliks pasaulio vienišo, išseko
Gyvenima, kur buvo su mumis.
.............
Aš nebe ta, kada kaštonai skyla, 
Įsiklausyk į krikštolinę tylą...