Manoji upė lyg per polaidį,
Taip išsiliejus iš krantų,
Apsėmė pievas,dangų,debesis,
Net saulė įsibridus iš skliautų.
Nors jau ruduo, o upėje pavasaris,
Kaip būt ledonešis prieš daugel,
Daugel vasarų,kai ledo lytys
Daužės vienos į kitas.
Ir šaltas polaidžio vanduo
Kvepėjo bundančiu pavasariu,
Sudžiuvę meldai glaudės tarp lyčių.
Srovė vis plukdo vandenį,
Tur būt tą patį, juk viskas sukasi ratu.
Įsigeria į žemę, mūsų atmintį
Ir vėl sugrįžta lyg sparnuotis
Iš šiltų kraštų.Manoji upė
Lyg pavasarį ištvinus vėl girdo pievas
Savo dosnumu lyg per ledonešį,
Kada pavasaris ledus tirpina
Ir užpila kelius.O juk ruduo,
Tik tai ruduo pamėgdžiojęs pavasarį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-30 17:19:11
Graži upė, jos potvynis suteikia jai net didybės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-29 15:21:53
Gyvas, jautrus įsijautimas į upės potvynį rudenį...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-29 15:13:53
Graži patvinusių jausmų upė...
Vartotojas (-a): adria
Sukurta: 2017-09-29 13:11:02
kad taip mums visiems jūsų bėdos...:) labai patiko
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-09-29 12:38:46
Gražus pavasario ir rudens apmąstymas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-29 10:22:58
tokia srauniai galinga ta upė...