Sunkūs debesys blaškos padangėje,
Židiny – rausvos liepsnos – žaltvykslės.
Šalia mūsų tyla susirangiusi,
Ir vaidenas greta išdavystė.
Ir žinau – nors lig ryto sėdėsime,
Žodžio šilto, švelnaus neberasi,
O ir aš, kaip anksčiau, negalėsiu jau
Nei paguosti Tavęs, nei padrąsint.
Gal be reikalo gėlą pažadinom,
Gal neišdavėm, gal neapgavom?..
... Per išblėstančio židinio kaminą
Kreivas dūmas dangun nuvingiavo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-28 21:54:01
Labai jaudinančios, šiltos eilės.
Jeigu vaidenasi išdavystė, tai dar nereiškia, kad ji tikrai įvyks. Manau,kad atsiras ir švelnūs žodžiai, reikia tik kantriai palaukti. Juk kantrybė yra gyvenimo druska.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-09-28 11:21:14
Kai sielos šilumos nelieka, jokio ugniakuro liepsna nebesušildys. Tai - vienatvė dviese...Sklandu, vaizdinga, jautru...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-28 11:04:31
Slegiančios tylos atspindys eilėse.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-28 10:48:16
Jautrios, išmintingos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-28 09:59:13
įtikinančios, jausmingos eilės...