Negaliu patikėti.
Na, netikiu,
Kad medus nebuvo saldus,
Nors žolynai pražilę lyg antakiai.
Nors metus suskaičiuoja lietus ...
Tik ar tas kibirkščiuojantis liepose,
Kur balta pramaišiusi su žalia,
Kai pakrantėj vaivorykštė stiebėsi,
Tu šalia su žydra suknele?
Lietus lietė tave tartum debesį –
Ten ilsėjosi saulė kaitri.
Mano saulė –
Tokia tu man tapusi,
Ja ir leistis, ir kilti gali.
Ne už miško ar kalno, o upėje –
Juk vanduo –
Visa ko atspindys.
Štai todėl ligi šiol teberūpi man
Ar lietus vėl palietęs grąžins
Kuo turiu patikėti.
Bet netikiu,
Kad medus nebuvo saldus...
...............................................................
Nors žolynai pražilę lyg antakiai,
Nors į skėtį beldžias lietus...
2017 m. rugsėjo 26 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-10-02 12:23:42
...toks švelnus prisilietimas...daug pasako...
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-09-28 07:44:23
Užgęsus saulei {
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-27 20:09:20
Saulė...medus...lietus...pajutau subtilų prisilietimą.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-27 19:57:41
labai labai...pasiimsiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-27 16:51:45
Labai subtilios ir vaizdingos eilės.
Medaus saldumu patikės ji tada,
Kai per šaltas gatves grįši staiga.
Tirpsta viltis paskutinė ir daina,
Kaip jas pavyti - palieka viena.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-27 15:38:19
Įdomus klausimas eilėraštyje, matyt, retorinis tiktai... Eilėraštis jautrus, švelnus, mąslus, kviečiantis į dialogą...