Neprisieki aklai visais savo dievais –
jų malda nesuteiks man pavėsio
Nedangstyk savo lūpų
pigiais pramanais –
aš vis viena tavim netikėsiu
Raudonuoja dangus
pjautas kregždės sparnais –.
netikėki, kad jam neskaudėjo...
Kaip ir man, kai lankeisi
beprasmiais sapnais,
bet pabudus tik stūgavo vėjas...
Lyg angis juodas vakaras
šliaužia stogais
ir šešėliai nutĮsta alėja –
Kaip tada, kai viltis auginau – amžinai
būsim mes, kuo nebūt negalėjom.
Liečia prieblanda pirštais vėsiais
ten, kur nuoskauda mirti turėjo...
Ji gyva. Ir apleisti dulsvėja keliai,
kuriais niekur kartu nenuėjom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-25 23:24:30
Sodrus jausmas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-25 21:41:05
Nuoširdus ir ilgesingas paripavimas.
Tiktai anot Širvio:
Gėlių ir meilės
Vienoda lemtis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-25 20:25:26
tokios elegiškos, grakščios eilės...labai labai gražu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-25 10:35:32
Įtaigu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-25 10:11:37
Nostalgiška, ilgesinga, neišsipildę lūkesčiai.