Pats liūdniausias peizažas tada,
Kada molio spalvos laukai ryja
Paskutines saulėtas dienas
Ir nutįsta voratinklių gijos.
Ir liūdniausias jausmas – tada,
Kai drėgmė ima smelktis į kaulus.
Link pietų girgsi paukščių vora –
Mūsų vėjai jiems tampa atšiaurūs.
Pats ilgiausias laukimas tada,
Kai žinai – negali paskubėti.
Gamtoje viskas savo tvarka –
Kristi, pūti... Vėl skleistis, žydėti...
2017 m. rugsėjo 14 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-25 21:48:44
Gamtos dėsniai nepermaldaujami.
Liūdna...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-25 20:27:12
įtikinančios eilės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-25 10:37:25
Įtaigu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-25 10:13:38
Gražiai išreikštas vėlyvo rudens peizažas.