Pats liūdniausias peizažas tada,
Kada molio spalvos laukai ryja
Paskutines saulėtas dienas
Ir nutįsta voratinklių gijos.
 
Ir liūdniausias jausmas – tada,
Kai drėgmė ima smelktis į kaulus.
Link pietų girgsi paukščių vora –
Mūsų vėjai jiems tampa atšiaurūs.
 
Pats ilgiausias laukimas tada,
Kai žinai – negali paskubėti.
Gamtoje viskas savo tvarka –
Kristi, pūti... Vėl skleistis, žydėti...

2017 m. rugsėjo 14 d.