Man taip lengva ir gera stebėti šį rudenį dviese
Ir išvis nebijoti žiemos, nes baltumas tai Tu.
Tarsi būtum kažkuo paslaptingu apnuodijęs šviesą,
Kurioje niekada neieškosiu išvargusių savo tiesų.
Aš tik puošiu dienas, iš kurių mes susikuriam liepsną,
Dar žaismingai paleisiu balionus pripūtus klaidų,
O tada, taip kaip mokam, pavasarius švęsim kas dieną,
Nebijodami retkarčiais rasti stebuklų – jų būta tikrų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): adria
Sukurta: 2017-09-29 13:31:37
toks mielas optimizmo užtaisas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-25 23:28:15
Pirmos dvi eilutės pasako viską :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-25 16:10:05
Žavingi pastebėjimai.
Tik nepamirškite pažadų savo leopardui ir nenuvilkite jo.
Linksmų pavasarinių švenčių!
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-25 10:20:43
Mielos,pakylėjančios eilės.