Kas širdžiai nepriimtina, skaudu,
Nustumkime į praeitį, pamirškim...
Ir nebelieskime užgijusių žaizdų,
Išdraskius jos pūliuoja, bet nemiršta...
Kai labirintais grįžta nuoskaudos širdin,
Jos alina, kankina mūsų sielą...
Geriau pakvieskim džiaugsmą atmintin,
Akimirkas, kurias atminti miela.
Tegu žaibai išdegina visas skriaudas,
Te lietumi visas žaizdas nulyja.
Palaiminkim draugų ir nedraugų vardus..
Dalinkim šypsenas. O žaizdos tegu gyja...
Te mintys skraido po dangaus mėlynę,
Te mūsų akys kito skausmą pastebės...
Te mūsų širdys sielvarto nežino,
Te sieloj gėris, džiaugsmas grožis sužydės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-25 23:29:42
Teisingi žodžiai ir linkėjimai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-25 15:04:11
Tikroviškos, prasmingos eilės. Teoriškai - paprasta būtų, jei mintys būtų avelės. Suvarei į užribį ir ramu. Deja, praktiškai priklauso nuo žmonių psichologinių savybių. Tiesa, tam tikrų savybių lavinimas gali sustiprinti psichologinį atsparumą, bet į tai mažai kreipiamas dėmesys, todėl gana daug Lietuvoje sergančių depresija.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-25 10:23:01
Rojaus idilė, taip ir reikia.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-24 16:57:18
Geri ir prasmingi žodžiai.
Kaip teigė vienas poetas - atsiremiam į praeitį tenai, kur ji gera...