Norėjau laimę pasivyti...

Per gyvenimą bėgau, skubėjau,
Nieks nebarstė takų gėlėmis.
Savo laimę pavyti norėjau,
Tik ji užtrenkė priešais duris...
 
Teko rinktis takelių šimtus
Vietoj trokštamo to – pagrindinio...
Ir akimirkas džiaugsmo retas
Vietoj laimės – vienos! Begalinės...
 
Laikas guodė ir viską užglostė,
Džiūvo ašaros, rimo jausmai.
Pasitinka saulėlydžio uostas –
Paskutiniai šioj Žemėj namai...
Aneliukė

2017-09-23 18:52:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-25 10:30:51

Toks jau tas gyvenimas.